Kauno Lietuva: Arvydas Juozaitis apie modernios Lietuvos gimimą – kolekcinis 736 puslapių XXL leidimas + autoriaus autografas!

Kaunas buvo ne tik laikinoji sostinė. Tai miestas, kuriame XX amžiaus Lietuva mokėsi būti modernia valstybe. Dvidešimt dvi knygos „vigilijos“ veda nuo valstybės gimimo ir laikinosios sostinės pakilimo per 1926-ųjų lūžį, „smetonizmą“ ir 1940-uosius, Maironio ir „Mažojo Paryžiaus“ Kauną, teatrą, muziejus, sportą, Kalantą ir kalantines, 1965-ųjų renesansą, pogrindį – iki Vasario 16-osios šimtmečio. Didžioji istorija atsiskleidžia per žmones, kūrėjus, pastatus, institucijas ir miesto atmintį. Pirmieji egzemplioriai – su autoriaus autografu. Tiražas ribotas. Netekusi istorinės sostinės, jauna Lietuvos Respublika susitelkė Kaune. Čia kūrėsi valstybės institucijos, universitetai ir mokyklos, augo lietuviška kultūra, kilo modernistiniai pastatai, formavosi nauja visuomenė. Kaunas tapo vieta, kurioje valstybės idėja įgavo kasdienį pavidalą. „Kauno Lietuva“ – ne sausas istorijos vadovėlis. Autorius į miesto praeitį įveda penkis pusiau literatūrinius personažus, turinčius realius prototipus (vienas jų – pats autorius), ir leidžia jiems vaikščioti po Kauną, ginčytis, prisiminti ir atrasti. Gausi faktinė medžiaga čia pasakojama lengvai, kartais net detektyvo forma – filosofo ir rašytojo žvilgsniu. Arvydo Juozaičio „Kauno Lietuva“ pirmą kartą viename tome sujungia abi „Kauno saulės“ knygas (2020 ir 2023 m.) – daugiau kaip 700 puslapių miesto epą, didelio formato, gausiai iliustruotą, su nauja autoriaus įžanga. Šiam vientisam leidimui autorius iš naujo apmąsto Kauno reikšmę Lietuvos valstybingumui ir kultūrai. Leidimo ypatybės abi „Kauno saulės“ knygos pirmą kartą viename leidinyje; nauja Arvydo Juozaičio įžanga; 736 puslapiai, didelis 169 × 234 mm formatas, kieti viršeliai; šiuolaikinės Kauno fotografijos ir archyviniai vaizdai iš šalies muziejų bei asmeninių archyvų; pirmieji egzemplioriai su autoriaus autografu; galima personalizuoti – vardas ant viršelio. Tai knyga apie miestą, kuris tapo valstybės dirbtuve, kultūros židiniu ir daugelio kartų lietuviškos tapatybės atrama. Solidus leidinys, vertas vietos namų bibliotekoje greta Adolfo Šapokos „Lietuvos istorijos“ ir kitų svarbiausių istorinių knygų.